Prasidėjo III-ųjų kandidatūros metų studijos būsimiems nuolatiniams diakonams 2026 m. rugsėjo 18–20 d.
Kaune įvyko pirmasis šių mokslo metų studijų savaitgalis kandidatams į nuolatinius diakonus. Per rudens semestrą kandidatai Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultete (VDU KTF) studijuos katechetiką, liturgiją ir pastoracinę teologiją. Savaitgalių metu Kauno kunigų seminarijoje jie turės ir liturginių praktikų. Šiais metais jos bus susietos su akolitų skyrimais. Be to, seminarijoje vyks Homiletikos kursas, kurį veda br. Juozapas Marija OFM. Sekmadienio rytą arkivyskupas Kęstutis Kėvalas aplankė kandidatus. Vizitas prasidėjo bendra Liturginių valandų rytmetinės malda, kurią arkivyskupas sukalbėjo kartu su kandidatais. Vėliau, po bendrų pusryčių, neformalioje aplinkoje arkivyskupas išklausė kandidatų pasidalinimus: jie pasakojo, kuo gyvena, kas juos džiugina ir kaip sekasi eiti pasirinktu keliu. Susitikimo metu taip pat buvo aptartos aktualios Bažnyčios gyvenimo temos. Arkivyskupas dalijosi mintimis, atsakė į kandidatų klausimus ir ragino juos drąsiai, atsakingai ir su tikėjimo džiaugsmu žvelgti į savo pašaukimą. Tokie susitikimai padeda stiprinti ryšį tarp Bažnyčios ganytojo ir tų, kurie ruošiasi tarnauti Dievui ir žmonėms. Sekdami savo globėjo šv. Pranciškaus Asyžiečio pavyzdžiu, kuris su gilia pagarba ir meile žvelgė į Švenčiausiąjį Sakramentą, kandidatai šias metais yra kviečiami asmeniškai įsigilinti į šios tarnystės prasmes:
• Tarnystė prie altoriaus. Kandidatai bus paskirti padėti kunigui ir diakonui liturginiuose veiksmuose, rūpintis altoriaus tarnyste, parengti altorių bei šventuosius indus Eucharistijos šventimui.
• Eucharistijos dalijimas. Jie taps ekstraordinariniais Šventosios Komunijos dalintojais: dalys ją tikintiesiems Mišių metu bei nešios ligoniams, kenčiantiems ar negalintiems atvykti į bažnyčią.
• Gyvenimas Eucharistija. Ši tarnystė kviečia į vis gilesnį asmeninį pamaldumą. Kaip ir šv. Pranciškus, kandidatai mokosi kasdien semtis stiprybės iš Viešpaties Aukos ir brandinti nuoširdžią meilę paslaptingajam Kristaus Kūnui – Bažnyčiai ir jos silpniausiems nariams.
Akolitato priėmimas nėra tik praktinis pareigų atlikimas, bet gilus dvasinis žingsnis, kuriuo kandidatas vis labiau įsipareigoja tarnauti Dievo tautai prie Eucharistinio stalo ir kasdienybėje. Linkime, kad šie mokslo metai kandidatams taptų gilaus dvasinio augimo, vienybės ir artėjimo prie Viešpaties laiku.
Nuolatinių diakonų ugdymo centro komanda
